Dailė atsirado seniai, dar priešistoriniais laikais. Tai – meno rūšis, skirstoma į vaizduojamąją (tapyba, grafika ir skulptūra) ir taikomąją – dekoratyvinę (keramika, tekstilė, oda, amatai, liaudies meistrų dirbiniai ir kt.). Skirtingai nuo kitų meno rūšių (muzikos, teatro, literatūros, kino) dailės kūriniai paprastai turi materialią – tūrinę formą. 
Tačiau XX a. atsiranda ir naujosios dailės formos, kurias galima apibrėžti kaip balansavimą ties meno ir ne meno ribos, kurioms būdinga idėjų išraiška (akcijos, performansai). Terminas „dailė“ darosi per siauras apibrėžti gausius šiuolaikinio meno reiškinius dėl to daug kur jis pakeičiamas platesne „vaizduojamojo meno“ sąvoka.
Būsimų penktokų dailės pamokoje lankėsi dailės mokytoja Modesta Purienė. Kartu su su ketvirtokų mokytoja vaikams vedė atvirą pamoką „Dailė kitaip“. Busimieji penktokai liko sužavėti naujovėmis. Dailės darbams naudojo netradicines priemones: pripūstus balionus, guašą, teptukus.
